PasirinkiteGalerija

  • Aliejiniai
    Aprašymas
  • Anglis
    Medžio anglis yra viena seniausių piešimo medžiagų, gaunama be oro kaitinant karklų, vynmedžių ar kitų medžių šakeles aukštoje temperatūroje sandariose talpyklose. Taip medis suanglėja, bet šakelė lieka kaip buvusi ir tokia ja jau galima piešti. Senuosiuose raštuose minima, kad anglys buvo naudojamos parušiamajam piešiniui ant skydo ir freskai. Šiais laikais anglių lazdelės nors tebėra parankinė priemonė ruošiantis tapybos darbui, tapo ir savarankiška menininko raiškos priemone. Renesanso dailininkai vertino medžio anglių lazdelę kaip itin parankią priemonę, nes galėjo be vargo pakeisti piešinį, taisytinas dalis nubraukę paukščio plunksna. Piešinį, kai šis juos tenkindavo, pakartodavo teptuku, plunksna arba sidabro lazdele, o anglių likučius irgi nubraukdavo. Dar viena anglies atmaina - presuota anglis. Tai nėra tikros medžio anglys. Šią piešimo priemonę gamina iš suodžių pigmento, įmaišoma rišiklio, paskui ši masė supresuojama į kvadratines arba apvalias lazdeles. Ji gaminama ir pieštukų pavidalo. Palyginti su gluosnio anglimi, presuota anglis yra tanki ir sunki, ji palieka ryškų, švelnų pėdsaką. Ji netinka parengiamajam tapybos darbo piešiniui, nes taip lengvai nenusibraukia, be to, gali patamsėti podažio spalvos. Tačiau kaip savarankiška piešimo priemonė tokia anglis yra neprilygstama dėl savo sodrių juodų linijų, švelnių tamsių tonų. Kaip ir gluosnio anglį, ant popieriaus ją galima įtrinti ar nubraukti pirštais arba popierine buožele. Medžio anglių lazdele galima piešti ant visokių pagrindų, nes ji prisitaiko prie įvairiausių paviršių. Vis dėlto paviršius turi būti tos, kad anglis laikytųsi, tad vienintelis jai netinkamas paviršius yra labai glotnus popierius, kokį mėgstama naudoti iliustracijoms. Šiaip ja galima piešti ant drobės, lentos ar medinio skydo, ant bet kokio nerūgštinio grublaus popieriaus.
  • Grafitas
    Pieštukas gaminamas iš grafito. Grafitas yra gamtinės anglies mineralas, kaip ir akmens anglys, jis susiformuoja žemei slegiant sunykusius priešistorinius medžius. Akmens anglys susiformuoja dėl slėgimo jėgos, o veikiama slėgio ir aukštos temperatūros amorfinė anglis kristalizuojasi į plokštelių pavidalo grafito kristalus. Nuo 17 a. vidurio iki pabaigos pieštukų gamyba beveik nekito. Jie buvo daromi iš plonomis plokštelėmis supjaustyto grafito. 1795 m. prancūzų chemikas N.Dž.Kontė išrado, kad amorfinį grafitą sumaišius su moliu ir išdegus aukštos temperatūros krosnyje gaunamas dirbtinis grafitas. Taip pat pieštukų šerdžių medžiaga gaminama ir šiais laikais. Piešti peštuku tinkamiausias baltas arba kreminis ir kitas šviesus popierius. Kai kurie dailininkai pieštuku pasidaro eskizą rengdamiesi tapyti ant drobės arba lentos. Grafito pėdsakas yra ilgalaikis, jeigu nėra ištrinamas.
  • Karikatūros / šaržai
  • Sausa pastelė
    Pastelė kaip atskira technika įsitvirtino tik 17 a. Venecijietės Rozalbos Karjeros portretai ir piešiniai sulaukė ypatingo pasisekimo. Netrukus šią priemonę naudojo ir menininkai Morinas Kventinas de la Turas, Žanas Batistas Simeonas Šardenas. O štai didysis pastelės meistras Edgaras Dega tapė ne tik grynomis, sausomis pastelėmis, bet ir sėkmingai eksperimentavo priemones maišydamas. Pastelės technika sukurto dailės kūrinio paviršius pažeidžiamiausias, palyginti su kitokiais dažais pieštais ar tapytais darbais. Šis \\\"dulkėtas\\\" sluoksnis suteikia pastelei ypatingą charakterį.Tokį darbą, jei norime, kad jis būtų ilgalaikis, reikia sutvirtinti fiksatyvais vos tik pabaigus. Sausos pastelės - tai sausos dažų lazdelės, pagamintos iš pigmento miltelių, silpnai surištų tragakanto arba metilceliuliozės tirpalu. Paprastai jose būna ir konservantų, kartais ir fungicidų. Gamintojai siūlo įvairaus minkštumo pastelių; kietų, vidutinio kietumo ir minkštų (dažniausiai naudojamos); įvairaus pavidalo: plonų ir storų, kampuotų ir apvalių. Galima pirktis kiekvieną spalvą skyrium arba dėžutėmis spalvų serijas. Į medinį įtvarą įdėta pastelė yra kiek kietesnė nei įprastos pastelės lazdelės. Pirmąją dailininkai naudoja rečiau. Pastelėmis geriau piešti ant gerai klijinto gryno skudurinio, neutralaus pH popieriaus, skirto akvarelei ar piešimui. Pastelės lengvai kimba prie šiurkščių paviršių, bet prie blizgaus, dengto paviršiaus pastelės nekimba. Pastelėmis piešti tinka ir medienos plaušų plokštė, ir kartonas, gruntuoti arba dengti sūrmaišio audiniu ir paskui gruntuoti. Pastelei skirtas popierius gaminamas ir spalvotas. Siūloma plati švelnių spalvų skalė: nuo kreminių iki dulsvos ochros ir rudos, taip pat mėlynos, žalsvai pilkos ir nuo pilkos iki juodos. Spalvotas fonas pro neskaidrią pastelę išnyra kaip šiltų aba šaltų tonų raizginys. Sausai pastelei skirtas popierius: \\\"INGRES\\\", \\\"CANSON\\\", SKUDURINIS PIEŠIMO POPIERIUS, SMULKUS ŠVITRINIS POPIERIUS, AKSOMINIS POPIERIUS. Pastelėmis sukurti darbai turi būti laikomi sausai, kad nepradėtų pelyti. Siūloma įvairiausių apsaugos priemonių. Viena jų - įrėminti darbą įdedant lakštą drėgmę sugeriančio kartono, impregnuoto 25 proc. dezinfekuojamuoju timolio tirpalu, o tarp piešinio ir nugarėlės įdėti vaškuotą lapą. Celiulioze surištos pastelinės kreidelės ne taip pelyja, palyginti su tomis, kurios surištos natūraliais lipais. Paprastai geriausiai iš karto pastelę įstiklinti.
  • Sepija
    Šis piešimo būdas primena monochrominę tapybą.Piešiama rusvų arba gelsvų spalvų popieriuje balta kreida ir spalvotomis kreidelėmis - sepija arba sangvina. Popierius atlieka tarpinio tono vaidmenį, taigi iš tikro yra dirbama su trimis spalvomis.Trispalvė technika yra puikus būdas formoms modeliuoti ir jį mėgo senovės meistrai piešdami aktų eskizus.
  • Sienų dekoras